Trys rytai kurtinių draugijoj

Pasukdamas nuo “betonkės” Vilnius-Utena link Labanoro, jau esu puikios nuotaikos. Daug gerų prisiminimų.. Atvažiavus pas gerb. vyr. biologą Audrių bičiuliškai pasišnekam.. Įsikuriu. Dar valandą užtrunku besirinkdamas tuščias kasetes, profilaktiškai išsivalydamas kamerą, uždėdamas krautis akumuliatorių. Saulei leidžiantis nueinu miegoti.

1 rytas

03:20 Nuskamba žadintuvas. Kaip ir visada įdėdamas visas jėgas kovai su rytiniu tinginiu keliuosi. Apsivelku šiltai, lyg ruoščiausi žieminiams filmavimams: vatinės kelnės, 3 megstiniai, liemenė, žieminė striukė, ir kepurė-kaukė (pirštines nuo žiemos jau kažkur nudanginau, teks atseit be jų..).

03:45 Artėju prie tos vietos kur pernai bandžiau filmuoti kurtinius. Buvau suradęs puikią aikštelę, kurioje kurtinys šokdavo ir finale užskirsdavo ant 1,5 metrų stuobrio. Tikiuosi, kad ir šiais metais tradicijos bus nepasikeitę ir aš jo sulauksiu..

***Kažkur tolumoje pradeda groti kurtiniai.. Bet maniškio (kuris turėjo ateiti būtent į tą aikštelę) negirdėti. Vis tiek laukiu. Įpusėjus rytiniam koncertui, kažkur už 100 metrų pro medžius pamatau šokėją. Tai kita aikštelė ir aišku, kad šis gražuolis prie manęs nepriartės.. Padarau kelis kadrus.. Šalta..

Kurtinys miške

***Šokiai pasibaigė. Persinešu palapinę prie antrosios šokių aikštelės. Atidžiai išrenku vietą ir pastatau palapinę.

2 rytas

Kaip įprasta 03:20. Nelygi kova su miegu, kuri šiek tiek užsitęsia..

04:05 Vėluodamas 15 min aš jau vietoje. Lengvai surandu palapinę. Nei stovo, nei kameros nestatau – kad nekelčiau triukšmo. Atidžiai klausau, kur maniškis naujasis draugas? Jo visai negirdėti, o kaimynai jau groja... Nusiviliu.. Bet nieko, reikia laukti.

Kažkur dešinėje girdėti kaip skrenda patelė. Atsitupia apie pora šimtų metrų nuo manęs.

***Po truputį švinta. Naujojo draugo vis dar negirdėti..

*** Girdžiu atskrenda. Plumpt ir atsitupia p. Kurtinys už kokių 30 metrų. „Širdis kulnuos“! O kamera dar nepastatyta. Nieko, kantriai laukiu kol pradės savo programą (kai mergos galvoj, tai ne tokie jau ir pastabūs). O p. Kurtinys išdidžiai pastatęs uodegą pora kartų sugrojo ir bėgte bėgte.. Prabėgo visą šokių aikštelę ir nurūko toliau mišku link tos vietos, kur nusileido patelė... Aš jo nebematau.. Kažkur.. toli toli.. pradeda šokti.. Pirmą kartą gyvenime išgirstu įtartiną garsą: kurtinio giesmės dalis, kurią būtų galima pavadinti „danties atkabinimu“ kartojasi kaip iš automato.. „ta ta ta ta“.. Darau prielaidą, kad dabar p.Kurtinys ir p. Kurtinė džiaugiasi vienas kitu..

O aš net neįjungiau kameros.. telieka pasidžiaugti kitų laime.. Rytoj paskutinis rytas, nes pirmadienį dieną jau turiu būt darbe.. Ir vėl gyvenu rytojumi.

3 rytas

Sėdėdamas palapinėj jau puikiai girdžiu kurtinį. Panašu, kad jis kitoje tuoktavietėje.. Ir vėl neatspėjau.. Gal šiais metais ir nelemta nufilmuot..?

Ačiū visiem!

Takias nerealias publikas neapturėjau na Žuvininkų premjeras...

Ataikit visi ir draugus atsiveskit!

Ar žinot, kokios profesijos žmonės:

Žiemą, spaudžiant lauke šaltukui, nekrutėdami lauke sėdi 14 val.?
Tūno medyje 27 metrų aukštyje, kai aplinkui siaučia audra ir trankosi žaibai?
Rizikuodami gyvybe šliaužia per tirpstantį ežerų ledą?
Pėdina miškais visiškoj tamsoj taip, kad netrekšteltų nei viena šakelė?
Nors į kalnus nevažiuoja, bet kasdieniniame darbe naudoja alpinistinę įrangą?
Vasarą medyje sėdi 24 valandas ir nulipa tik dėl to kad akumuliatoriai nusėda?
Pirkdami aparatūrą sumoka 5 – erių metų visus atlyginimus?

Taip taip taip, tai gamtos fotografai.

Šį ketvirtadienį (vasario 19 d.), 18 val. vyks Mindaugo Survilos gamtos fotografijų parodos atidarymas. Iškart po atidarymo autorius, naudodamas daugybę iliustracijų, pasidalins įspūdžiais, kokie keblumai ir pavojai laukia, kokias gudrybes galima naudoti fotografuojant gamtą.

Vieta: Vilniaus universiteto, Gamtos mokslų fakultetas (M. K. Čiurlionio 21, Vilnius)

Ateikit, ir draugų atsiveskit!

Naširdžiai,

Mindaugas